stumdas

1 stum̃das sm. (2) 1. Plt žr. stūma 4: Stum̃das nulūžo, nūšlavas bestumant Brs. Paimk stum̃dą ir sustumk visus grūdus į vieną malką Pln. Dirbsu stumdą purvams nustumti Šts. ^ Subruzkiam – lytų kaip su stumdu antstuma (užeina smarkus lietus) Šts. Stumdù stumamas – baisus tinginys Ggr. 2. Bržr vieta ant pagrėbinės peludės, kur laikomi padargai, ūkio inventorius. 3. scom. Šts žr. stūma 11.